Sonata in cis 3 (Triptiko pabaiga)

Snieguotos daubos tirpsta smėlio kopose.
    Vaivorykšte žengia susimąstęs Faustas.
    Ryškėja kontūrai Getsemanės sodo -
    Į blunkančią žarą ištiestos prašančios rankos:
    Plunksnos verge, nepagailėki rašalo bei popieriaus! -
    Budėki, kad pažintum! Pažinęs, kad pajaustum!
    Pajautęs, kad nupieštum... Poemą Paukščių takui...
    Brendu per margaspalvį ežerą klevo lapų,
    Gyvenu vėsia šiluma protėvių žemės:
    Atsirėmus į prosenelį ąžuolą,
    Iš amžių gūdumos pasigirsta vaidilos daina,
    Aplanko sakmės, padavimai ir legendos...
    Iš amžinojo įšalo žemės tavosios arijos melodija
    Keliauju į tavąjį glėbį,
    Brangiausioji Euridike!