Juodas maišas

Pabudę ankstų rytą žmonės pastebėjo maišą. Jis gulėjo užmestas ant vienintelio miestelyje esančio šviesoforo. Nedidelis, panašus į naudojamą šiukšlėms dėti, juodas. Jis žmonėms iškart pradėjo kelti problemas, nes per jį nebesimatė besikeičiančių šviesoforo signalų, ir dėl to prie vienintelės sankryžos miestelyje per mažiau nei 30 minučių susidarė ilgas ir nebepervažiuojamas kamštis.
    Žmonės, daugiau neturėdami ką veikti, lipo iš savo transporto priemonių ir ėjo artyn, pažiūrėti, koks juodas maišas atsirado.
    Niekas maišo nunuėmė. Jis kabojo trijų metrų aukštyje, beveik pasiekiamame ranka, o už kelių dešimčių metrų stovėjusios sodybos savininkas buvo paruošęs kopėčias, jei kas tik būtų paprašęs.
    Niekas nebandė maišo pasiekti, niekas neprašė kopėčių. Kai visiems jau buvo beveik įgrisę taip nieko neveikti, vienas vyriškis tarė:
    - Tikriausiai turėtume skelbti balsavimą, ar reikia dėl to maišo ką nors daryti.
    Jie taip ir padarė. Nutarė, kad reikia ką nors dėl maišo daryti.
Niekas nieko nedarė. Kai pirmasis prakalbęs vyriškas pradėjo žiovauti, kitas tarė:
    - Tikriausiai turėtume skelbti balsavimą, ar reikia tą maišą nuimti.
Jie taip ir padarė. Nutarė, kad reikia maišą nuimti. Sodybos šeimininkas paėjo kelis žingsnius į priekį. Daugiau niekas nieko nedarė.
    Žmonės paskelbė dar kelis balsavimus, iš kurių vieną kelis kartus perbalsavo, nes vis ateidavo naujų žmonių, o kitus vienareikšmiškai priėmė, tačiau atėjo vakaras, ir maišas liko, kur atsiradęs. Žmonės sugulė prie savo transporto priemonių, pasvajojo apie darbus, kurių tą dieną nenudirbo, ir užmigo.
   
   
Kitą dieną, išgirdęs apie keistai miestelyje atsiradųsį maišą, atvyko miestelio seniūnas. Jis suprato, kad reikėjo daug darbo padaryti, kai savo transporto priemonę turėjo pastatyti vietoje, iš kurios juodo maišo net nesimatė.
    - Labas rytas! - Seniūnas pasisveikino su žmonėmis, kurių dauguma dar snūduriavo.
    - Labas rytas, seniūne, - pratarė vienas iš vyriškių, - mes vakar puikiai savo pareigas atlikome, nutarėme, kad šiandien 10 valandą pasiskolinsim iš šios netoli esančios sodybos šeimininko dviratį, pakviesime jus, ir tada visi kartu balsuosime, kaip šį juodą maišą nuimti nuo šviesoforo.
    Seniūnas, vos išklausęs pasiaiškinimo, be jokių kopėčių pašoko ir nutraukė maišą žemyn.
    - Kas čia? - Griežtai tarė jis. - Gal nė vienas iš jūsų nesuvokiate, kad gyvenate ne tiesioginės demokratijos laikotarpiu?
    - Ne, seniūne, mes tik laikomės įstatymo, tad, kol jūsų nebuvo, turėjome atsižvelgti į kiekvieno nuomonę. - Atsakė vienas iš vyriškių.
    Seniūnas, matydamas, kad transporto priemonės jau pradėjo skirstytis ir kad jam atsakęs vyriškis jau nuėjęs, pats apsisuko ir nuėjo, dar užmindamas juodąjį maišą, lyg jo ten nebūtų...