Sonata in cis 2

Žemas varinis dangaus skliautas rūstauja žaibais -
      Fantomas, kaminkrėtys, pasiruošęs man perkąsti gerklę:
      Orfėjas Valpurgijos nakty - apsupty gigantiškų dangoraižių
      Sutinusiomis lūpomis aprauda savąją tremtį.
      O Euridikė, raudonveidė šviesiaplaukė,
      Palaimą geria krintant obelų žiedams...
      Karti degtinė drasko man krūtinę,
      Cigaro dūmas širdžiai toks koktus!
      Įkalintas Prokrusto lovoje, kenčiu patyčias Cerberio:
      Tuoj idiotas suteneris spjaus man į veidą,
      Pasigirs sarkastiškas naktinių plaštakių kikenimas:
      „Mes, Raudonųjų žibintų kvartalo damos,
        Išsiilgusios rašytojų kunigų draugijos
        Ir jais pajodinėt mums niežti!... „
        Štai galingoji Roma skęsta liepsnose:
        Kalnai skeletų pūdo skaisčiausias laukų gėles,
        Ir tu bejėgis garbę jų apgint!