Aksominė plaštakė virpina stingulio orą
O dangus toks žavus, lyg iš senu siaubo juostų
Miltingi sparnai plaka ten kur ji nori
Plaštakė liepsnoja.. Ji troško šviesos
Ačiū. Laikas trapus kaip plaštakė. Deganti ir nušviečianti. Iš tamsos į šviesą. Nežinomais keliais. Mes visi praeinantys,čia paliekame tik savo šviesą - amžinybės relikviją.