Raudonas kamuolys skrieja dangumi liepsnodamas aitria meile orui, kurį perskrodžia ir išmeta, perskrodžia ir išmeta. Viduriai pritvinkę žuvies smarve persisunkusių karkalų, kurie po kelių mėnesių būtų į tyrą šaltą vandenį išvirtę tam, kad gyventų. Purpuras su tyruma maišosi – gedulinga gamta glaudžia kojas – juodas nuometas plaikstosi medžių šakose.
Krenta užmarštis pasidabinusi rausvu
Parpuolęs ant žemės, įsikniaubęs veidu į žemę
Marmurine siena atitvertas miškas.
Kas kaip kur ką
Susitaikymas
Išveržusi tužmastis mane baugina


Jonas Svankus



