Stiklinė vandens

Kankinant troškuliui akla širdis
Vis prašo sąžinės paduot vandens stiklinę
Jos nevilioja krištolinės taurės spindesys
Kasdiena sklidinos apgaulės vyno

Kodėl nelaistom mes gėlių nuodais
Bet širdį paskandinam nuodę
Raguotai baimei lenkiamės aklai
O saulės spindulį kas rytą ignoruojam

Aplink šaltiniai veržias iš gelmių
Taškydamies purslais kriokliai riaumoja
Iš baimės negirdėdami garsų
Saldžia vis pasitenkiname taure nuodo

Užtenka širdžiai gurkšnio vien švaraus vandens
Atmerkt akim ir sušnabždėti žodžiui
Pats žodis Meilė-praregėjusi širdis
Net sušnabždėtas klos turtus po kojom