Baltame sniege rašau aš tavo vardą, -
Širdį šildo brūkšniai paprasti.
Jau pasieksiu, rodos, laimės krantą, -
Jis čia pat, šalia, visai arti.
Šaltas vėjas papūtė, raides užpustė,
Tavo vardą uždengė sniegu
Ir nėra jau kam net pasiskųsti,
Kai viena žiemos lauke lieku.