Mėnuliui

Kodėl tavęs niekad nėra kai man reikia?
Kodėl tavęs niekad ir nebus?
Kodėl staiga atsirandi iš niekur?
Ir kodėl staiga dingsti kažkur?

Ak, didingas dangaus kamuoly!
Sidabro spindėsiu pasidabinęs,
Apšviesk mane tamsiam kely,
Kol einu pro niūrios gatvės šėšėlynus...

O gal geriau užmeski ant manęs žvaigždynus,
Te slegia jie mane sunkia našta,
Ir paskutinį kvapą atidavus,
Aš greit atskrisiu pas tave.