Banaliai ir apatiškai

Man kartais nieko nebelieka
Nei noro būti, nei minčių
Ir vaikštau aš ties Tavo rytmečiais
Bandydama suvokt, ar gyvenu
Žinai, jeigu aplink neliktų nieko
Tiktai tamsi, gūdi naktis
Vistiek joje Tavęs ieškočiau
Nes tiktai Tu pažadini manas viltis.
Žinai, jeigu aplink išnyktų skausmas,
Mano širdis vistiek kentės, nes
Tik Tavo abejingumas mane šalčiu lytėt pradės...

Sraigei, nes kartais stovi apkabinęs ir sako „NENORIU“ .