parašiau kai buvo šalta:D

Man taip šalta, velniškai vėl šalta, slenka mano dienos, gruziniu ritmu...

Šalta. Oda šiurpsta, plaukai slenka. žyla, prieš akis mano visas gyvenimas sukyla.
Jis nuklotas ne snaigėm, o gniūžtėm kietom, deja, bet gyvenam, šalciui žaliom spalvom.
Norisi bent vieno degtuko, bent vieno mažyčio ugnies pagaliuko.
Galbūt. padėtų, jisai man išgyventi,
Galbūt, vėl man būtų prasminga krizenti.
Nereikėtų kentėti, bijoti ir šalti,
Tad vertėtų, tą mažą, ugnį užkūrenti.
Todėl jeigu turi ugnies, nebijok, prieik arčiau, uždekime tą ugnį ir gyventi bus šilčiau.

Man taip šalta, velniškai vėl šalta, slenka mano dienos, gruziniu ritmu...

Prašiau daugumos, neatsakė nei vienas, neturi ugnies, nors imk ir deginki šieną.
Nerūpi jiem mano prakeiktas likimas.
Sako, niekingas esi sutvėrimas.
Ne galvoj jiem mano, sušalusios kojos,
Klausia, koks jausmas?
Visi žvengia ir ploja.
Griūnu ant žemės, tarp dantų šlapias smėlis,
Skausmas užvaldo,
Šaltis sustingdo, vėlei,
Sako berniuk, kodėl tu neatsikėlei?
Mano jėgas jie siurbia tarsi niekingos dėlės.
Matei, ir tau darėsi koktu, nors norėjai padėti, elgeisi taip tarsi vogtum.
Širdis tavo šaukė,
Bėk ir gelbėk, ko tyli?
Mirtie, atsakyk, ar tu labai mane myli?