Snaigė tavo delne

Aš stoviu atrėmusi kaktą į stiklą
Jau tamsu mano žvaigždės
Dar laukia
Kitoj pusėj tavo delnų
Ir kai sielos užgęsta
Aš į juodą dangų žiūriu
Šitaip šalta kai vėliai kažko netenku
Tavo rankos tokios šiltos ir sausos
Paleido mane į šią žiemą
Kur paklaidžiojus gatvėm
Veidą paliečia ir ilgas blakstienas
Trapi snaigė kurią pažinau
Juk ją tavo delne sutirpdžiau