Kaip aš suprantu laimę ?

Laimė - vienas svarbiausių dalykų (jei tai galima įvardinti kaip dalyką) žmonių gyvenime. Tačiau visi šiam žodžiui turime skirtingą paaiškinimą.
Kas yra laimė man? Greičiausiai ir pati ne visada taip pat atsakyčiau į šį klausimą.

Laimė, keičia savo prasmę priklausant nuo to, koks dabar tavo gyvenime yra laikotarpis: Kupinas meilės, netekčių, o galbūt neatsakingumo.
Žinoma tai taip pat priklauso nuo to, kaip žmogus vertiną gyvenimą, pasaulį ir nuo to kaip jis supranta žodį - vertybės. Kai kam laimė yra laimėti
loterijoje, tokius žmones priskiriu materialistų grupei. Kitiems laimė yra turėti greta artimą žmogų, kuris tave visada supras ir įvertins, mylės ir gerbs už
tai, koks esi, o ne už tai, ką turi. Tokia esu ir aš. Tokie dalykai man suteikia laimę. Visada maniau ir manysiu, jog laimė yra sugebėjimas įvertinti ir
džiaugtis tuo - ką turi. Tačiau šiuolaikiniam žmogui, ypač lietuviui, visada visko mažą ir jis visuomet viskuo nepatenkintas. Taigi laimės samprata priklauso
ir nuo žmogaus būdo.

Mano laimė visuomet svyruoja, tarp laimės būti sveikam ir tarp laimės būti apsuptam artimų žmonių. Galbūt mano laimės samprata tokia, nes esu žmogus,
kuris nesibaido nusipirkti „Maximoje“ pigiausios prekės, ar išleisti visų pinigų ant dovanos draugei. Galbūt todėl, kad niekada materialus dalykai
neturėjo jokios prasmės mano gyvenime, nors ir nesu apsupta milijonus kainuojančių paveikslų namuose ir nevairuoju prabangaus automobilio. Išmokau
džiaugtis gyvenimu, kai dar buvau visai mažas vaikas ir kai didžiausią laimę suteikdavo, ne nauja lėlė, o tėčio apkabinimas gimimo dienos proga. Suprantu,
kad žmonėms, kuriems tai vaikystėje buvo dažnas reiškinys (tėčio apkabinimas), būtų labai sunku suvokti kur čia slypi laimė ir džiaugsmas, tačiau man,
tai buvo retas įvykis, kuris išmokė į gyvenimą ir laimę žiūrėti žmogiškomis akimis, o ne žvėries, kuris už aukso gabalėlį, galėtu savo garbę su žemėmis
sumaišyti.

J. v. Gėtė yra pasakęs „Jeigu tu myli, laimingas esi“ . Niekada nesiginčysiu su šiuo teiginiu, jis mano gyvenimo moto. Visuomet, esu paskendusi meilėje
ir dalinu ją visiems, kam to reikia, kad gyvenimas taptų gražesnis. Man laimė yra padaryti kitą žmogų laimingu. Kai pamatau verkianti draugą, grupioką
ar šeimos narį, norisi atiduoti širdį, kad tik tos ašaros dingtu nuo verkiančios asmenybės veido. Niekada nenustoju dalinti savo šypsenos aplinkiniams,
kad ir kaip būtų sunku širdyje, nes mano problemos neturi atimti iš aplinkinių šiltos šypsenos, kuri dažnai pakelia nuotaiką.

Laimė yra toks neapčiuopiamas dalykas, kuris suvokiamas tik tada, jei nori jį suvokti ir žodžiais tai sunku apibūdinti... Jei sugebėčiau pasakyti, kas
man yra laimė, būčiau viena iš daugelio, kurie laimę laiko rasti pinigų gatvėje ir niekada nepagalvoja, kad kažkas dabar nerimsta ir liūdi, kad juos pametė,
nes galbūt tai buvo paskutiniai likę pinigai tam žmogui, už kuriuos jis norėjo tik nupirkti maisto savo šeimai, badaujantiems vaikams. Laimė yra galvoti
ne tik apie save, bet ir apie žmones esančius greta tavęs. Laimė yra suvokti, kad ji yra visur: ryto rasos lašelyje, mamos akyse, rudens lietuje, snaigėje, -
visur!