Vėjau, vėjau

- gerai, buvau nenuoširdus, -
pasakė vėjas, ir, trumpam
į kambarį užėjęs,
jis sukėlė tikrą audrą.

o aš tylėjau - ką daugiau
galėjau padaryti -
nosimi prie šalto
lango stiklo prisispaudus.

- gal mes per kruopščiai
skaičiavome dienas,
gal kažkada apsiskaičiavome,
sumaišėme datas...

nežinau, vėjau, o gi kas
be mūsų tai daugiau galėtų bežinoti -
tik tai tu ir aš,
tik mūs langai šarmoti.