Pirmiausia aš paglostysiu tave žvilgsniu, –
Tik nebijok ir nenusuk akių.
Paliesiu žodžiais apie šiltą sniegą ir trumpus džiaugsmus.
Ir pagaliau sulauksiu klausimo:
„Gal paklajotum su manim žiemos taku? “
Kaip tyčia vėjas saujom žers nuo medžių baltus žiedus.
Srovelės juoko atkakliai tekės plaukais,
Iš mano rankų, – tau ir už apykaklės.
Labai tikiuosi, kad balta diena pro šalį nepraeis.