Vilkas mėlynakis II

Vilkas mėlynakis II

Ten ant aukšto kalno
Vėl sustaugė vilkas,
Niekas nesupranta
Mėlynakio pilko.

Niekas nesupranta
Jo raudos graudžios,
O, kad ir suprantu
Kas gi jį paguos?...

Bet staiga jo akys
Mėlynos pamatė
Tai ko neregėjo –
Žaliaakę lapę.

Jo rauda gerklėj
Ėmė ir užstrigo,
Pats net nesuprato
Kas čia atsitiko.

Sumirksėjo lapė
Jam žaliom akim
Ir nubėgo vilkas
Lapei įkandin.

Ir jau nebegirdi
Miškas jo raudos,
O jei kartais staugia
Tik dėl pramogos.