Nelabai norisi kalbėti į šoną, tačiau pasakysiu tiek, kad lengva vaidinti visažinį; o kad viskas atrodytų skaidriau - mano paties komentavimo prielaidos ir vertinimo metodas paprastas: visi tekstai (kad ir kokie silpni jie bebūtų palyginus su tikrąją, pripažinta kūryba) turi silpnąsias ir stipriąsias puses, būtent pastarąsias stengiuosi išryškinti; ne, tai nėra objektyvus vertinimas, vertinu taip, kaip matau, t.y. subjektyviai.
Dar yra laiko daug ko visi taip prie tos komisijos kabinasi:) Rašo kas ką nori, kaip ką supranta, ot randa žmonės oparkių dėl niekų:D
Ir dėja, tikrai mano katinas demoniškas, už tai Zvierka nuo zvir-žvėris:) TOks Zvirka Zvirkinas, man geras, bet pyktas kitiems:)
čia visi nerimtai, bet stengias, kad būtų rimtai.
nu negražu
kol kas nė vieno teksto/ eilių nebuvo, kurias būtų įdomu skaityti. nors jų tik keturi. kažkaip komisija gausi labai kiek žinau uahaha tai gausis, kad po vieną tekstą paskaitys ir išrinks nuoširdžiausią (kitaip tariant, šūdiniausią)
Mano akimis žiūrint gražu tai, kad eilėraštis ne vien apie katiną, bet ir apie žmogų, ir jau pats pavadinimas parinktas taikliai.
Žinoma, pritariu anksčiau išsakytoms nuomonėms, eilėraštis nėra sutvarkytas, galima dar gražinti ir gražinti jį, tas tiesa. Visgi yra stiprioji pusė - jausmas, tikrumas, taip pat nuteikia šiek tiek susimąstyti.
ritmas labai šokinėja :/
katinai irgi savanaudžiai, kaip ir žmonės, murksi ir glaustosi tik tada, kai patiems reikia, bet, kai tau blogai, katinas jaučia, prie skaudančios vietos glaustosi, tas tiesa..
suma sumarum - įdomus padarėlis tas katinėlis, šiek tiek atskleista (įžūliai prasikaltęs murkia; pasitinka), bet, rodos, Zvierka daug įdomesnis, nei šeimininkė parodė jį.
:)