Į taures liejas vynas raudonas,
O pievoj žydi skaisčios aguonos.
Meilę delnuose du žmonės neša -
Vynas raudonas per pirštus laša...
Lūpos raudonos, vynas raudonas
Ir išbraidytos pievoj aguonos...
Skruostai raudonai liepsnoja tik jai,
Nors jis žadėjo mylėt amžinai.
2009-12-18 21:23
Tikrai. Žalia spalva buvo patrauklesnė...
2009-12-18 21:00
Norėjosi gaivumo, daugiau naujų įvaizdžių. Kad ir tas vynas ar aguonos, paminėjot ir toliau kažką naujo pateikit, o ne kartokit tą patį. Pasikartojimas būtų smagus paskutiniam posme, jei tų posmų būtų daugiau, tuomet tai taptų apibendrinimu, o dabar kaip aidas koks.
2009-12-18 19:50
Prie ko čia narkomanai? Narkomanų skruostai, manau, pilkėja. O rausta skruostai tada, kai mergaitės padaugina vyno ir išbraido aguonas...
2009-12-18 18:52
O tu šventas naivume, mylėt amžinai, bet jei apie narkomanus tai gerai.
2009-12-18 18:02
Perdaug viskas raudona:)
2009-12-18 17:14
čia apie narkomanus?Tada liuks!
2009-12-18 17:01
kažkoks grubokas rimas atrodo.
.
gana paprastai (ne, kad paprastai, dar nereiškia, kad prastai) ir gal per kiek pedantiškai sudėtas eilėraštis. pirmos šešios eilutės tepa sviesta sviestu, o paskutinės dvi taip netikėtai ir taip mėgėjiškai viską nutraukia.
.
o ir nemeta jokio iššūkio skaitytojui.
2009-12-18 15:27
Jis sutvertas kitaip
ir nekaltas visai
jam atrodė tada
kad mylės visada