maištaujantys trečiarūšininkai, arba elfas

Tai ką, įeikit visi, spirkitės į tapkes, ir atliksime kūrinį elfų tema. Improvizacija džiaziškai. Dirigentas- Julija, už dekoracijas, bei šokį „Elfų šėlsmas“ dėkojame jaunuolių šokių kolektyvui „Trys debilai ir liepsnelė“. Prašome ten, kampe, nesikeikti, visi čia susirinko atsipalaiduoti (padaryčiau kursyvą ant „atsipalaiduoti“, bet nemoku)

Tamsi juoda giria, sninga TIKRAIS deimantais, o kosmosas, tarsi visa „Eridano“ leidykla sukasi viršuje (iškart primetu, kad viršuje gali būti dangus). Iš už medžio stilingai kyšo elfo nosis (panašu, kad ne vieną gyvulį apdovanojo nuo melo ilgėjančiomis galūnėmis). Elfas tyliai keikiasi, jis labai norėtų iš savo švelnių švytinčių plaukų pasidaryti drakoniukus bet neina. Užtat jis žinojo kas eina. Ėjo nykštukas. Nykštukas ėjo su kirviu, atlikdamas dainą „Vyrai, nepjaukit grybo“.
- Fantastika! - ūmai sušuko nykštukas (ar visi įsivaizduojat jį kaip Gimlį? Aš taip pat.) - Aš užuodžiu... Kirvis sublizgo naktyje, elfui išbėgo ašara, Lankas jau moteriškoj rankoj. Elfas sako:
- Baik nes paskųsiu elfų Vangai!
Elfų Vanga buvo įdomi ponia, tūnanti miškuose ir šviečianti kaip į fosforą pamirkyta pėdkelnė. Jinai beveik nieko nebuvo nuveikusi, tiktai tyliai sėdėdavo ir į visus žiūrėdavo, išraiškingai ir be galo. Visi jos žvilgsnio nemėgo, tad nykštukas nuleido kirvį ir išsitraukė kosminių galių turintį termosą. Termosas pasižymėjo tuo, jog labai ilgai laikydavo šilumą, lyginant su kitais indais. Taigi išsitraukęs magiškąjį termosą, jisai sako:
-Gerai, pinoki, išlysk, neverk, gersim kavos.
-Gerai, bet aš ne pinokis. Aš- elfas.
-Aa, gerai, nes būčiau laužiuką užsikūręs.
- Gerai tada.
Jie sėdėjo kartu neilgai, vos 20 minučių, kol gėrė kavą, bet vaikinams patiko vienas kito kompanija. Labai patiko. Jie nusprendė nieko nelaukdami pakeliauti po galaktiką ir kartu, kaip tose dainose, išskristi. Ir išskrido.
Plast
plast
plast
plast
plast
plast
plast
plast
plast
plast
plast
plast
prasty