Laikas vis skaičiuoja...

Mes einam, skubam, nesuspėjam,
O laikas vis skaičiuoja minutes.
Negailestingi tie likimo vėjai
Vis blaško mus ir nežinai kur dar nuves.

Gal teks užkopt dar į aukščiausią kalną,
O gal gilian dugnan nusvies...
Gal dar karštai mylėsim ir gal dar
Džiaugsiminga šypsena veide švytės.

Užaugo jau vaikai ir smilkiniai pabąlo.
Dažnai, labai dažnai paliekam vieniši.
Tiktai, tiktai prie Kūčių stalo
Susirenkam, sudėdame visi.

Tada prisimenam visus kas BUVO,
Nekantriai laukiame mes tų kurie ATEIS.
Negandos, rodos, jau pražuvo,
O mūsų kaltę Viešpatis atleis.