Rašyk
Eilės (78621)
Fantastika (2314)
Esė (1571)
Proza (10983)
Vaikams (2723)
Slam (83)
English (1197)
Po polsku (375)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis laiškas skirtas tiems, kurie tiki, kad nieko nėra neįmanoma, tiems, kurie net pačią sunkiausią gyvenimo akimirką nepasiduoda ir eina pirmyn, užtikrintai siekia užsibrėžtų savo tikslų ir niekada nepasiduoda. Net tada kai atrodo, kad nėra dėl ko gyventi ir stengtis.
Šiomis dienomis kaip tik sukanka  10 metų kai įvyko didžiausias žmonijos istorijoje kataklizmas. Kataklizmas, neatpažįstamai pakeitęs visų žmonių likimus ir gyvenimus. Nes būtent prieš  10 metų 2020-ųjų metų liepos 3-ją  sprogo Didysis hadronų greitintuvas. Projektas, kuris turėjo žmonijai atskleisti didžiausias visatos susikūrimo paslaptis vos netapo žmonių rasės ir civilizacijos išnikimo priežastimi.
Vos per kelias akimirkas buvo sunaikinta tai, ką žmonija kruopščiai kūrė ir tobulino šimtmečius.
Vos per kelias akimirkas mes visi netekom daugumos ar net visų savo artimųjų.
Vos per akimirksnį praradom viską ką buvome užgyvenę.
Vos per akimirksnį griuvo visi mūsų ateities planai ir visos svajonės.
Ir žmonijai net nebuvo leista atsisveikinti su savo negrįžtamai prarasta praeitimi. Niekas negalėjo pasakyti savo mylimam žmogui, kad jį myli ir ištarti žodelio ‚‚sudie‘‘. Nes niekas net negalėjo pamanyti, kad ta diena taps pačia skausmingiausia ir žiauriausia žmonijos istorijoje.
Netgi dabar, prabėgus tiek metų po tos katastrofos, nieks negali tiksliai pasakyti kiek gyvybių nusinešė ši nelaimė. Optimistai (kurių mažuma) teigia, kad tą dieną žuvo 3 milijardai žmonių, realistai mano - 4 milijardai, o pesimistai (kurių kiekvienais metais vis mažėja dėl neįtikėtinai didelio savižudybių skaičiaus jų tarpe) prisiekinėja, kad nemažiau 6 milijardų.
Bet tai tik sausa statistika. Tik skaičiai. Jie nei kiek neatspindi to ką tomis dienomis patyrė ir išgyveno žmonija. Nebuvo taip kaip rodoma per filmus, kai tave apie viską išsamiai informuoja televizija (kas atsitiko, kas kaltas ir ką daryti toliau), nes neliko kam informuoti. Tu buvai užkluptas nepasiruošęs. Neperspėtas. Ir svarbiausia, kad nieko negalėjai padaryti ar pakeisti. Iškart po katastrofos sprogimo banga nusirito per visą pasaulį, šluodama ir naikindama viską sau iš kelio. Iškart po jos sekė eilė stipriausių žemės drebėjimų, nes sprogimo galia buvo tokia didelė, kad net išjudino Žemės plutą ir privertė ją banguoti taip kaip jūrą per galingą audrą. Po drebėjimų iškart sekė cunamiai ir potvyniai užlieję apie  50% sausumos.
Kaip paaiškėjo vėliau, dauguma išgyvenusiųjų liko gyvi tik todėl, kad katastrofos metu buvo kalnuotose vietovėse kur jų nepasiekė stipriausio galingumo sprogimo banga. Taip pat jie išvengė ir potvynių, nors vietomis cunamio banga siekė net iki pusės kilometro aukščio.
Daug, labai daug žmonių žuvo tomis dienomis. Tikrai per daug.
Daug žmonių žuvo ir daug vėliau po katastrofos, nes nebuvo kas jiems padėtų, patartų ką daryti toliau ir kaip išgyventi. Iš niekur stebuklingai pagalba neatėjo, nes žlugo visos valstybės ir organizacijos. Žmonės per šimtmečius pripratę gyventi jaukiai ir patogiai savo susikurtame pasaulyje, staiga jo neteko. Žmonės per šimtmečius buvo pripratę, kad jais kažkas visada pasirūpina - staiga suvokė, kad jie liko vieni. O vienas žmogus, tai yra tas žmogus, kuris pasirūpinti savimi turės pats. Štai kodėl milijonai žmonių net išgyvenę didžiausią katastrofą žmonijos istorijoje vėliau vis tiek neišgyveno ir mirė. Jie tiesiog nesugebėjo savimi pasirūpinti. Nesugebėjo savęs pamaitinti tada kai pradėjo badauti, nesugebėjo savęs sušildyti tada kai pradėjo šalti, nesugebėjo savęs pagydyti tada kai susirgo ir nesugebėjo savęs apginti, kada buvo užpulti, nuo žmonių, kurie nors ir ne pačiais humaniškiausiais būdais, bet vis dėl to sugebėjo savimi pasirūpinti. Nes visi, tie vėliau po katastrofos žuvę žmonės, vis laukė kada ateis besišypsantis dėdė ir pasakys: “Dabar aš busiu jūsų vadas ir jumis pasirūpinsiu, pasakysiu ką reikia daryti, kad išgyventumėt,  jus pavalgydinsiu ir atstatysiu mūsų sugriautą civilizaciją“. Bet joks dėdė neatėjo ir jiems teko mirti jo belaukiant.
O tie, kurie išgyveno į gyvenimą kabinosi dantimis ir nagais. Nors negandos nei akimirkos  neleido jiems atsipalaiduoti. Nelaimę sekė nelaimė. Negana visų jau patirtų išgyvenimų juos užklupo radiacijos grėsmė. Per Didžiojo hadronų greitintuvo sprogimą sukeltas katastrofas buvo sugriauta dauguma atominių jėgainių, o tos, kurios nesugriuvo per sprogimą vėliau neprižiūrimos sprogo pačios. Taip i aplinką pateko dideli kiekiai radiacijos dar labiau apsunkindami ir taip nelengvą išgyvenusiųjų dalią. O kur dar įvairiausios užkrečiamo lygos pradėjusios plisti  nuo lauke pūvančių lavonų ir nehigieniškų gyvenimo sąlygų. Visos ligos, kurios anksčiau būdavo be jokio vargo pagydomos dabar tapo beveik mirtinos. Nebeliko nei  vaistų, nei gydytojų.
Bet žmogus nebūtų žmogus jei neištvertų visų sunkumų. Žmonės neveltui  yra Žemės valdovai. Mes tiesiog sutverti prisitaikyti prie bet kokių sąlygų. Ištverti visus sunkumus. Nugalėti visas kliūtis. O nugalėti kliūtis lengviausia kai esi ne vienas. Žmonės tiesiog sutverti gyventi bendruomenėje, todėl nieko stebėtino, kad po kurio laiko jie vėl pradėjo burtis. Iš pradžių į nedideles grupes, o vėliau ir į didesnes bendruomenes. Tarp atskirų bendruomenių pradėjo užsimegzti prekybiniai ir diplomatiniai ryšiai. O tai skatino dar didesnį tarpusavio jungimąsi. Be abejo nebuvo išvengta ir konfliktų tarp bendruomenių, čia vėl gi galima drąsiai pasakyti, kad žmogus nebūtų žmogus jei tarpusavyje nesivaržytų. Šiai ar taip žmonija vėl pradėjo jungtis ir visai nesvarbu ar tas jungimasis buvo abipusiu susitarimu ar primestas už tave galingesnių kaimynų, faktas lieka faktu, kad tai buvo į naudą visiems, visai žmonijai. Nes kartu žmonės yra galingesni, būnant kartu yra padaromi žymiai didesni darbai nei atskirai.
Taigi rašau ši laišką su optimizmu žvelgdamas į ateitį ir tikėdamasis, kad ateityje mūsų ainiai sugebės išvengti mūsų klaidų ir nekartos jų. Sugebės išgyventi visus likimo atneštus sunkumus, taip kaip sugebėjo jų protėviai. Ir sugebės labiau tausoti  ir saugoti savo gimtąją planetą ir visą žmoniją. Nes jei mes visi nesugebėsime išmokti šios klaidos gali būti, kad antrojo šanso ją ištaisyti jau nebeturėsim.


                            Andrew Thomas
2009-12-14 23:21
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-12 21:31
Dvasių Vedlė
Žmonės neveltui  yra Žemės valdovai. Vien už šitą teiginį verta kalt kuolą.

Istorijos nemėgau ir nemėgstu (kaip ir fizikos, beje), tad ir visa ši "žavi" istorijos paskaita manęs visiškai nesužavėjo:) Bet nežiūrint savo antipatijų (atrodo kad į šitą kūrinį jos visos ir buvo sutalpintos), rašau dvejetą, kadangi tekstas tvarkingas, o ir prastesnių per pastarąsias valandas skaičiau va tiek ir tiek.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-23 13:47
Chalker
beja gal tu J.L.Chalker gerbejas?
ar as klystu?
Nesu tokio girdejes xD
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-07 01:43
Andrew Thomas
Chalker gal ir reiktu suasmenint,betai neisejo :)

beja gal tu J.L.Chalker gerbejas?
ar as klystu?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-05 17:27
Chalker
Nieką naują nepaporinsiu,ba ir ašei pats da tik pradedu rašinėt visokius dalykus vat. Ale gal raiktų, sakau, byškelį suasmęnint laišką šitą autorių, visgi jo pačią troba sudegę. Ir dovanokit už  maną, taip sakant, tarmiškų rašysenų, da tik makinuos miesčioniškai rašyt. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-23 07:39
omnia_mea
http://lt.wikipedia.org/wiki/Juodoji_skyl%C4%97

Saulės masė, tapusi juodaja skyle, būtų maždaug atomo branduolio dydžio...

Gal painioji juodąsias skyles (kuriose materija singuliari) su neutroninėmis žvaigždėmis (sudarytomis iš elementariųjų dalelių plazmos)?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-19 14:51
driezas
skaiua. klizma, cumanis ir majamis:) neziurek tos pornoxos ir neverk del kaukoliu. ne pirmas ir ne paskutinis jobtelejimas buvo ir bus dar zemeje. tokia dievo valai ir nixriena mes ne jokie pasaulio valdovai:) greiciau uteles prisprogusios puikybes:) haha
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-17 20:39
Aurimaz
Omnia, masteliu pasirinkau elektrono atstumą nuo atomo branduolio. Tarp šių dviejų dalykų - milžiniška tuščia erdvė, o juodojoje skylėje tuščios erdvės labai mažai. Tad jeigu turi rankoje 0,8 metro skersmens supertankų kūną, būtų logiška manyti, kad nesuspausto tokio skersmuo siektų apie 160 km.
Na taip, šioje vietoje perlenkiau lazdą. 10 procentų mėnulio užimtų didesnę erdvę. Maždaug 400 km., kas reiškia 2 metrų skersmens rezultatą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-17 11:21
St Sebastianas
Skersmuo būtų 0,87m, o gravitacija kaip bomžo prie degtinės butelio.:) Vaikai, nesipykit.:P
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-17 07:25
omnia_mea
Apie metrą ir gravitacinį lauką - kuo remiantis? Kokios nors formulės, ar šiaip bendrasis pasaulio pajautimas?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-16 22:54
Aurimaz
Kadangi Valkas prakalbo apie LHC ir fiziką (aš irgi ten pasinešęs ir dargi egzaminus laikęs), tai juodosios skylės nuo hadronų susidaryti visgi gali ir greičiausiai susidarė ne vienas tūkstantis, kol jie ten voltus ir vatus iki rekordų didino. Tiktai kad jos buvo tokio mažo dydžio, kad išgaravo per nanosekundes. Norint sukurti nors kiek pajėgią juodąją skylę, reikėtų paimti maždaug du pusės mėnulio dydžio gabalus ir švystelėti per LHC panašiu greičiu, kad susidurtų. Gautum 90 proc. skeveldrų šviesos ir radijo bangų pavidalu, o kas liko- susispaustų į supertankų kūną. Manau, tas kūnas turėtų silpną gravitacinį lauką, bet būtų labai jau nedidelis. Neduočiau nė metro skersmeniui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-15 18:20
Andrew Thomas
aciū už komentarus ir kritiką

pasistengsiu ateity nekartot tokių vaikiškų kalidų
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-15 11:41
St Sebastianas
Bum. Ištaškom žmones su visais jų šuniukais, katytėm, naminėm karvėm ir laukinėm kiaulėm. Bum. Nuskrenda pasaulis velniop. Lieka keli žmogeliai ir tai tik kalnuose, nes jų nenuneša cunamiai, sprogimo bangos ir panašus brudas. Pabrėžiu, nusiaubta viskas.
Negi tu manai, kad po 10 metų jie tikrai jau būtų sukūrę kažką tokio, ką aprašai? Pirmiausiai jie ieškotų vieni kitų. Kai surastų, vieni nuo kitų bėgtų. Šiaip ar taip, manai, kad normalios visuomenės gali susikurti per 10 metų? Gaujos taip, bendruomenės vienos su kitomis palaikančios diplomatinius ryšius - ne. Žinoma, jei diplomatija nelaikysime "Eeee gajdžiai, duokit bobų, nes kitaip visus išdubasinsim".:]
Jeigu yra daugiau kaip vienas žmogus, atsiranda ir lyderis.:] Čia jau amžinoji tiesa. Norint pasaulinio lygio lyderio reikėtų pirmiausiai komunikacijų ir transporto priemonių. Drįstu priminti, kad jos buvo sunaikintos su keliais milijardais nereikalingų žmonių.:]
Šiaip šis laiškas neprimena laiško. Na, taip, bandyta taikyti į tą pusę, tačiau rašantysis per daug abstraktus. Negaliu jo įsivaizduoti kaip žmogaus, asmenybės.
Iš kitos pusės pažiūrėjus, kaip apokaliptinės pakraipos kūriniui parašyta visai pakenčiamai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-15 07:00
omnia_mea
Aha, ir man užkliuvo ta izometrija, tarsi pasakotojas būtų pakibęs virš visos žemės (o juk autorius pats rašo: „nebuvo taip, kaip rodoma per filmus“).

Čia ne kūrinys, o tik intro. Kas vyksta postakopalipsėje, kokie žmonių santykiai, technologiojos – nors ir nenauja tema, bet būtų įdomu.

Laiško rašymas? Ėėė. Pamėginau susimąstyti, ką pats rašyčiau tokiame laiške: a) konkrečius man žinomus faktus, b) pasvarstymus apie tai, ką daryti, c) kuo daugiau ikiapokaliptinės medžiagos (nes ateities kartosa to viso nebežinos).

Lyginant su kito autoriaus provokaciniu šlamštu, čia bent jau fantastinė intencija.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-15 00:39
Valkas
Fantastikos čia mažoka. Iškart įspėju autorių, kad kai kas gali piktintis. Čia labiau esė.

Iškart puolė į akis (besidraskydamos ir baisiai žviegdamos) gramatinės klaidos - jų tikrai per daug, atrodo, lyg rašyta atmestinai. Jei pats autorius norės, tegul paprašo bet kurio administratoriaus (pavyzdžiui manes, che che), kad ištaisytų.

Su logika irgi vietomis prastokai. Sako, kad nežinia, kiek žmonių žuvo... O kiek buvo gyvų, žino? Tarkim, dabar pasauly orą gadina netol septynių milijardų homosapiensų. Abejoju, ar jų skaičius per dešimt metų kardinaliai pasikeis, taigi imkim tuos pačius septynis. O štai visame kūrinėlyje tvirtinama, kad žuvo kone absoliuti dauguma (Vos per kelias akimirkas mes visi netekom daugumos ar net visų savo artimųjų), taigi, tarkim gyvas liko vienas iš šimto. Apytiksliai, nors manau, tas skaičius vis tiek turėtų būt didesnis. Taigi, filane liko septyniasdešmt milijonų laimingųjų ir šeši milijardai lavonų - iš kur tokie skaičiai kaip "trys"? Jei žūtų mažiau nei pusė žemiečių, likę vis tiek sugebėtų kaip nors išgyvent, išlaikyt kultūrą. Tai va.

Kitas dalykas - veikėjo aiškeriagystės. Taip taip, dabar, gerbiamas autoriau, įsivaizduok, kad per tavo gyvenamą miestą persirita uraganas, nutraukia velniop visus laidus, ištaško bet kokias ryšio linijas ir tu su dešimčia tokių pat lieki gyvas. Neturi telefono (nes laidai pabėgo) televizijos (nes bokštą nupūtė kažkur į Suomiją) ir - o siaube! - interneto, taigi negali nueit vikipedijon ir paskaityt, koks gi dabar gyventojų skaičus. Žinai kas tau atsitiktų? Taip, tu atsidurtum akmens amžiuj, ir pasaulis staiga susiaurėtų iki penkiolikos kilometrų skersmens blyno. Greičiausiai tu pagalvotum, kad visa likusi žmonija tiesiog nusidaigojo. O dabar pasakityk, ką šneka tavo veikėjas - jis, matote, žino, kas kur darėsi, kas atsitiko, kur ir kodėl padrebėjo žemė bei ką ten užpylė tvanas su visa Nojaus arka. Sakau - grynų gryniausios aiškiaegystės.

Dar mane, kaip pasinešusį ant fizikos, bet nei velnio jos nemokantį, papiktino toks nepagarbus elgesys su LHC. Nu nėra jis kokia nors super hiper turboatominė bomba, ten paprasčiausiai keletas hadronų paleidžiami lėkt šviesos greičiu (be penkių minučių) ir sumušami kaktom. Pačiu blogiausiu atveju toj vietoj atsivertų juodoji skylė, ir mus visus (tuo pačiu šviesos greičiu) jon įsiurbtų - tu net kvyktelt nespėtum. Bet ir tai mažai tikėtina. O kad sprogtų... Ir dar neištaškytų žemės po visą Paukščių Taką... Vaikučių svajonės. Kaip ir su branduolinėm elektrinėm, kurios tiesiog fiziškai negali sprogti - Černobilyje į vieną suėjo keliasdešimt beveik nulinių tikimybių, ten dirbę fizikai net norėdami nebūtų galėję jos susprogdint. Ir tai vyko prieš visą krūvą metų. Šiuolaikinės elektrinės, pamatę kojas pakračiusius žmones ar atominį grybą tiesiog užsikonservuotų ir ramiai lauktų šeimininkų sugrįžimo.

Gerai, tiek to kabinėjimosi. Reikia pašnekėt ką nors gero, kad autorius nesugalvotų jaustis neįvertintas =]
Kūrinio koncepcija sveikintina. Nuvalkiota, bet sveikintina. Stilistika irgi nėra per blogiausia, rašyta tvarkingai, švariai, skaitomai, jaučiasi desperatiškumas ir nusivylimas - kurio niekaip nemoka perteikt dauguma postapocalyptikinių rašeivų. Kvepia neseniai išejusiu filmu, bet bala jo nematė, jau seniai laukiau, kol pasirodys koks nors jo fanfikas. Šitas, palyginus su tuo, kas galėjo būti, dar visai nieko.

Hmmm, ką čia tokio padarius... Parašysiu du. Jei ne gramatinės klaidos, gal būtų trejetui ištraukęs, bet ir tai mažai tikėtina. Būkim biedni, bet teisingi.
Linkiu autoriui visokeriopos sėkmės, nenuleisti plunksnos ir iki sekančio karto patobulėti. Tai tikrai įmanoma.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-14 23:25
Andrew Thomas
tai pirmas mano darbas todel noreciau sulaukti kuo daugiau atsiliepimu ir kritikos.

aciu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą