Gyvenimo metodika

Medis, lyg vaikiškomis kraujagyslės, apkarstytas smulkiomis šakelėmis. Krentantis sniegas, besiglausdamas šalia karštos gyvybės, palengva lydosi ir svyla prie sausu šalčiu garuojančios dangos. Spindi ir tviska, kaip kalėdinė eglutė pasipuošęs, vakaras, šalia ežero, baltais delnais renkančio mėnulio žvilgsnius.  Kiekviena metodika, turi atskirus žingsnius.

1)  Tai buvo pirmas kartas. Tokio amžio pirmų kartų būna tiek daug, tačiau kiekvienas jų ypatingesnis už kitą. Pirmas žingsnis, pirmas žodis, pirmas jausmas, pirma ašara, pirmasis bučinys. Kristupas pirmąjį šansą gavo taip lengvai, jog tai atrodė, kaip šiaurinė žvaigždė. Iki kol supranti, jog ir už alkį žarnose reikia mokėti, tol valgai, visą snukį išsitrindamas taukais, o tada kaip kiaulę tave paskerdžia pirma pasitaikiusi ranka. Kiekvienas atsiima savo duoklę, o sąlygas pakeičia taip pat staiga, kaip ir sukuria. Jis prieš išvažiuodamas dar kartą peržiūrėjo dovanas ir atvirukus, į kuprinę įsimetė mobilujį ir išdrožė.

2)  Ugnis liepsnomis kaitino ir taip įraudusius skruostus. Akyse treškančios šakos kilo ir leidosi. Skristi norėjosi, o akis graužė dūmai. Suodžiai pūkų patalus pavertė juoda skyle. Laižydami kūnui skirtas gėrybes, lyg vaikai čiulpinukus, svaigo iš gyvenimo troškulio. Kaip vilkai atsigeria iš aukų kraugo išsiskiriančiu skysčiu, kuris jiems lyg gelmių šaltinis, toks tyras ir  saldus, taip ir miško svečiai, pasigardžiuodami draskė išeiginius apdarus, kol trykštančia  tiesos srove apsilaistę atviromis burnomis bandė gaudyti krentančius lašus. Kai dangus prasiveria po kojomis ir debesimis šluostaisi padus, mažos plunsnų atplaišėlės besvorės pakimba ore. Angelams nereikia šiukšliu, velniams užtenka ir savų, pakibę jos, pasaulio šiukšlės, pamažu padvisdamos nuo šaknelėse buvusio kraujo, pūvančios mėsos kvapu traukia snaudžiančius grobuonis.

3)  Ištuštinęs dvi skardinęs neatsispirsi pagundai. Sakytum magnetas, elektros srove traukiantis širdį. Tik dar kartą, nors kartą pajusti kojų padus kutenantį skonį. Klaunams tai ne pramoga, bet jei tai tavo pirmas kartas... Kaip šokinėti su pertrūkusia virvute, niekad, rodos, nepagriūsi, vaikai nebesijuoks iš kraujuojančių žaizdų. Traukinys rieda ir rieda, anglys poškėdamos nežmoniška kaitra varo garo mašiną, viskas pralekia per vieną skundę, lyg atšvaitas, kelyje einančio žmogaus. O riksmas, pasibaigę bėgiai. Tas palaidas šokdynės galas, apsivijo kojas ir kritai kniūpsčiomis žemyn, nebematydamas veido dengiančio asfalto.

Laužo šviesa ir švenčianti kompanija pradingo vakaro spindesyje. Delnais apglėbęs gyvenima, Naujų Metų naktį liko dar vienas delno antspaudas ant kamieno. Medis nuplėšė vieną gyvenimą ir prisiaugino naujas šakas.