Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







„O kas gi čia?! “ – nusistebėjo Kamilė, įtemptai ruošdama namų darbus pamačiusi ant stalo mažą musę.
Pabandė nupūsti. Nepavyko. Padarėliui prireikė nežemiškos jėgos atsilaikyti prieš mergaitės sukeltą tornadą. Bent jau Kamilė taip manė. Prieš tai vaikštinėjusi ant stalo ramiai lyg turistas Luvro muziejuje „Kurgi ta Mona Liza“ klausiančiomis akimis, dabar musė nejudėjo. Ir kaip paaiškėjo vėliau, ji šitaip reaguodavo į kiekvieną pūstelėjimą tarsi žmogus, pamokytas apsimesti negyvu, kai pamato mešką. Mergaitė dėl to nusiminė, nors ji džiaugėsi tokia netikėta draugija ir net nekvėpuodama palinko kuo arčiau musės lyg norėdama ką nors išskaityti jos akyse. Ši pamiršusi pavojus ėmė praustis. Darė tai labai įnirtingai, galėjai pamanyti, kad į kokį kvapnų rudą dalykėlį buvo įlipusi. „Juk tu kokių dviejų milimetrų ilgio, kažin kokį muilą naudoji... “. Kamilė toliau nuodugniai nužiūrinėjo draugės triūsą ir mąstė, jog pati niekada nesijautė tokia nešvari. Po to musė šiek tiek atsipūtė, atgavo kvapą ir ėmė uostinėti teritoriją. „Kaip koks šunelis... Musė – pėdsekė! “. Mergaitė nusijuokė sau galvodama, jog ji negali būti pėdsekė, nes toje mažoje galvelėje per mažai vietos net vienai minčiai. „Tačiau charakterį tu, be abejo, turi. Tu pedantiška ir smalsi“.
Tuomet Kamilė šiek tiek užsimiršo, paskaitė vadovėlį, sriūbtelėjo šaltos kakavos. Tačiau jos akys vėl užkliuvo už musės. Ši nejudėjo, lyg miegojo, tačiau buvo prižadinta ir vėl ėmė praustis. „Na, nereikia, nesipuikuok čia prieš mane savo išsiliejusių ant plento degalų spalvos sparneliais“. Stebėtoja jautė kažką tam trapiam padarėliui, tačiau nežinojo, ką, ji neanalizavo savo jausmų, ji analizavo Musę, kuri jau įsidrąsindavo paskraidyti apie stalinę lempą. Kamilė nesąmoningai jautėsi suteikusi Musei namus, šiltą kampą. Ir prieš išeidama rinkti obuolių savo naujai draugei, kuri buvo toje būsenoje tarp sąmoningumo ir miego, žodžiu, apkiautusi, pasakė: „Rytoj susitikim tuo pačiu literatūros namų darbų metu toj pačioj vietoj, pavadinkim ją... Šviesiuoju Stalo Skersgatviu. Iki rytojaus! “. Musė nulydėjo ją ašarų pilnomis akimis ir sielvartingo miego buvo nukelta į sudėtingų minčių nereikalaujančią sapno karaliją.
Kitą dieną tuo pačiu literatūros namų darbų metu Šviesiajame Stalo Skersgatvyje susitiko dvi poros jau pažįstamų akių. Didžiosios apžvelgė mažąsias įtariai ir leptelėjo: „O tu šiandien kažkokia užtinusi, bet džiaugiuosi, kad nepamiršai“.
Tęsėsi vakarykštis „abipusis“ bendravimas. Musė nė nemanė į savo mažą pasaulį įsileisti tų įkyrių neatstojančių akių, tačiau Kamilė jautėsi privalanti tai padaryti dėl savo draugės. Ji vėl taip nuodugniai sekė kiekvieną Musės ūselio krūptelėjimą lyg jai biologijos mokytoja būtų uždavusi aprašyti musės dienotvarkę. O mažoji užsispyrėlė buvo išradinga. Sumanė gudruolė ir palindo po servetėle, skirta Skersgatvio Šviestuvui. „O ne! Miegoti dar ne laikas... “. Kažkam beatidengiant Musės slėptuvę, ji dar spėjo pagalvoti: „Ir kas gi čia kažin dabar galėtų būti? “ Mažo juodo gyvo taškelio ant stalo nuostabai tai buvo tos pačios dvi įkyrios akys, prie kurių prisijungė pora landžių rankų. Jos netoli Musės prilipino geltoną lapelį. Kamilės akys užstūmė draugę ant to pasakiško kilimo, deja, Musė iš tiesų nepajudėjo. Tiesą sakant, abejingesnio veido už Musės tuo metu ant stalo nė su švyturiu nebuvo įmanoma rasti. Jei tik būtų mokėjusi, ji būtų atsisėdusi, sunėrusi rankytes ant krūtinės ir ištarusi „Hm“.
Kamilė nenustygo vietoje: „Galima pagalvoti, jog tu nemėgsti geltonos spalvos... “ Tuomet prisiminė: „Juk dar vakar mačiau pulką panašių į tave ant banano žievės... “ Paskutinius žodžius ištarė lėtai ir staiga atšoko, įbedė smerkiančias akis į Musę ir spoksojo, kažkokią baisią tiesą supratusi lyg išaiškinusi KGB agentus... Po minutės nusipurtė, pažvelgė su iš Musės perimtu abejingumu į šiukšlinę šalia stalo, į Musę ant stalo, čiupo tą dėžę ir dingo. Musė taip ir liko Šviesiajame Stalo Skersgatvyje it musę kandusi.
Šiukšlių dėžė visuomet stovėdavo prie to stalo kampo, kur aukščiau riogsojo stalinė lempa. O Musė, kaip ir banano žievė šiukšlinėje, atsirado tik vakar.
Vakare Kamilė grįžo prie stalo, vienu ypu susimetė knygas į krepšį ir pamiršo.
Kitą rytą mokykloje prisiminė. Nepadarė literatūros namų darbų. Atsivertė vadovėlį ir norėjo bent perskaityti porą eilėraščių, bet pamatė kažkokį įkyrų tašką ant Maironio „Mano moksladraugiams“. Norėjo nukrapštyti, bet prieš tai dar iš arčiau įsižiūrėjo... „Musė... “ Susimąstė.. Ir pradėjo jausti šiurkštų kamuolėlį gerklėje. „O vis dėlto tu buvai ypatinga. Daugelis būtų rinkęsi suprantamesnį „Vilnių“... “ Gerai tik, kad visi klasiokai buvo koridoriuje ir savo pašaipiomis replikomis (kaip dažnai mėgdavo) nesutrukdė šios svarbios akimirkos. Tuo metu Kamilė prisiminė, kur esanti, pažiūrėjo puslapį, užvertė ir išėjo beveik ašarotom akim ir didžiuliu kitiems nepastebimu sielvartu nešina į koridorių pažiūrėti pro langą. Ten vėl pamiršo. Apie namų darbus. Per pamoką to puslapio neatvertė.
Grįžusi namo vėl prisiminė. Apie tai, jog turi dvigubai literatūros namų darbų. Ir ne tik. Kamilė atvertė vadovėlį, tą įsimintą puslapį su priplota Muse. Ji ilgai ilgai žiūrėjo sustingusi į tą lavonėlį. O šis staiga pakilo nuo popieriaus ir nuplezdeno palengva aukštyn, vis aukštyn... kai jau buvo taip aukštai, jog Kamilei įsiskaudo kaklą žiūrėti, ji nuleido akis į knygą ir nustebo, bet greitai sumojo: „Ak taip, jos kūnas liko čia“.
2009-12-13 11:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-14 00:23
JRFRA
nu knyga sudirbo kaip muses inkliuzas aaah, visa kita banalybes, nes cia kaip su skaistybe zinok, pradedant veikti (rasyt?) pirma reikia apmauti kazko, ko cia nemaciau, tai va

kas ejo toliau, tai k gb, trys magiskos raides, nes cia rasei apie maza musyte kuri yra visuose musyse ir staiga pistelejai sita palyginima (triju raidziu) kuris chuj znaet is kur, visgi pasekme blogo apmovimo
so, everything plug in baby !
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-13 15:13
Šnekorius
Net nežinau kaip geriau jūrinį apibūdinti. Jis nėra pastas. Sudėta čia daug darbo ir jausmukų, tačiau kaip bežiūrėk labai jau vaikiškas. Prie sakinukų struktūros reikėtų padirbėti žymiai daugiau. Na Pvz:„Rytoj susitikim tuo pačiu literatūros namų darbų metu toj pačioj vietoj, pavadinkim ją..." kas čia per lietuvių literatūros namų darbų laikas? Šiaip jau labai tikiu, kad Autorės fantazija laki. tad tikiuosi, kad kitio darbai bus feresni, labiau nušlifuoti. Šį kart 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-13 13:39
Vaikyste du kart
gana neblogai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-12-13 11:24
misconstruction
Idomus tas musiu gyvenymas. Niekada nesusimasciau kokios jos gali buti ypatingos. Kurinys itraukiantis, nenuobodus. Man tai labai patiko :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą