Žydras namelis

Stovi žydras namelis pakalnėj,
O Dievas, toks baltas, danguj.
Ar tiems, kas gyvena namely,
Pas Dievą nueit per toli?

Namelis toks paprastas, mielas
Ir žmonės jo niekuo blogi.
Tik spalva gal kiek keistoka.
Tik žmonės namelio keisti.

Pro langelį jie žiūri su baime
Ir bijo praverti duris.
Ar priims juos šis šaltas pasaulis,
Ar spjaus su panieka į akis?

Ir nežino namelis, ką jam daryti.
Keisti spalvą jam per sunku.
O žmonės jį iš tolo aplenkia
Ir laša lietus nuo langų.

Stovi žydras namelis pakalnėj,
Langeliais žvelgia į aukštumas toli...
O Dievas sėdi danguj ir stebi,
Kas dedas žydro namelio širdy...