upelytis

Vis dar menu:
Ąnasyk
Tai buvo pats priešžiemis
Kai  mes su saldžiabalsiu
Senoliu soduos rinkom išbarstytas
Slyvas  nuo sausšalos žemės pa-
Vargę užsidėdavom botus ir upelyčių
Vandenais taškydavom vienas kitą
Ir jausdavomės tokie gyvi
Šįmet:
Tai buvo sutemos metas
Senolis susigūžęs sėdėjo verandoj
Ir aštriu peiliu raižė medžių šakas,
Su pypke klibančiuose dantyse o aš
Ėjau  viena prie upelyčio pažiūrėti
Kaip žuvys švyti upelio dugne prisėmiau
Stiklinę vandens ir nešiau senoliui
Ištiesė jis ranką įtempė pirštų galiukus
Ir šukės pabiro ant nešvarių grindų
Ir išsiliejo gyvastis