Mintys apie vasara

Apraizgyta voratinkliais vasara
miško tyloje besiveriančiame žiede kamane

Neišbrendamoj lankoje 
palikta gaivinančia  rasa

Pirmu šiltu sveikinančiu beišaustančią
dieną  spinduliu ant veido

Vandens lašeliais išpuoštu voratinkliu
į vidurdienį keliaujančiu voru

Aukštai pakilusia be galo kaitria
tarp linguojančių smilgų
besirpinančia uogas saule danguj

Svaiginantį džiugesį  keliančiose
ir žiedais užsižaidusiose miško pievose
drugelio sparnų prisilietimu

Smarkiu bet trumpu permerkiančiu viską
paryškinančiu ir taip ryškias
vasaros spalvas lietum

Į vakaro sutemas bekeliaujant
vis labiau benurimstančia gamta

Beužsiskleisti bandančių žiedų sukelta
gaivinančia vėsa

Ir  nuo plaštakės sparnų
iškritusia vakaro rasa

Ar pameni ją su be galo šviesiomis
žvaigždėtom naktim
Pasitinkančiomis į tamsą
keliaujančių pievų simfonine muzika