Visiškos tylios apsuptas, sedi kambaryje
Tik nematai jau nieko ir net nežinai ...
Ar, kad jau nieko nenori matyti
Tyliai niuniuoji kaip pamišęs,
Tik nežinai ką ar kam,
Ar vis dar nori tikėt ką visi kiša
Taip teisingai supratai! reklanos...
Taip gal dėl to ir sėdi lyg paimišęs,
Savo mažam kambarėlį
Tarp baltų sienų,
Bet gal ne taip jau blogai
Būti vienam kaip pirštui.


gr12







