Moja moja ruduo
šalto aukso lapu,
klykia, skrenda ruduo
pilku gervės sparnu.
Piktas vėjas, lietus
vėl į veidą suduš.
Viską viską maniau
pasiimsim perpus.
Krito ašaros dvi-
džiaugsmo skausmo lašai.
Tu tik džiaugsmą ėmei, -
skausmą man palikai...