Sakyčiau toks Kalėdinis ir labai oficialus dėl to "patvirtinta" - primena šiuolaikinę dramą kai paauglė pasidaro nėštumo testą ir nuo to jos likimo linijos pasikeičia - teigiamas. Atsiprašau už idėjos "supaviršinimą", bet šiam simpatijos nepajutau. Gal per daug asmeniškas, per daug jame širdies?
Kažkas čia turėjo būti kitaip. Man žmogaus gyvenimas ne tik kiemas: ir čia bet kurio, jei jau kalbam apie konkretaus apkalbamo "dar nebuvimą gimusiu". "Patvirtinta" palik kitam eilėraščiui, o čia sugalvok kitą atomazgą (kalėdinę, vartotojišką, praskiestą įsikabinimu į savo namus, kiemą ir panašiai..). Aišku, dar pavadinimas turi būti kitas.
na, nesupratau to be honest, well, tų delnų - kur jie pakibę, kodėl, kokia motyvacija jų minėjimo, kas yra patvirtinta, kad gimsi? taigi jau pilvukas, jau seniai aišku, bet būtent kas yra neaišku iki tokio lygio, kad dar reiktų patvirtinti? na, subjektyvūs mano nusikalbėjimai, bet nesupratau ir tiek, - - -be to, kas ką tvirtina? tėvai? tiesiog šeima? angelai? dievas? prisėdęs pavirtęs į senelį šaltį? nepyk, man stinga konkretumo,
lyyynai pradžioje iškart nupiešė kiemo vaizdą - žolė ant kurios žuvys, - ir taip atrodo iki žodžių apie lemputes (man), o tada eglutė ir lemputės - tai ką, žiema? - žodžiu, sakau, grynai subjektyvu, bet man tada reikėjo performuot visą vaizdinį kurį nupiešė tekstas, oh well, ir tie lynai metaforiškai svorio turi, ir nemažai, bet gyvenimo linijos, kažkaip pernelyg paprastai, nežinau,