Jei mėlynus sparnus turėčiau

Jei mėlynus sparnus turėčiau
Nuskrisčiau jais toli - labai toli:
Kur liko metai dar neišmylėti
Ir kur aistra beprotiškai saldi.

Be rankų liesčiau tavo nuogą kūną,
Bežadem lūpom dainą tau dainuočiau,
Kurčiom ausim, žodžius kurių nebūna
Išgirsčiau. Ir tik sau kartočiau.

Aklom akim tave regėčiau,
Be kojų bėgčiau pas tave.
Visa tava, tavo glėby virpėčiau,
Be nuodėmės ištirpčiau tavyje.

Koks tavo vardas aš neklausčiau:
Gal valkata, o gal karalius tu.
Jei piligrimas - aš tave priglausčiau
Pamirštum slenkstį tu namų savų.

Jei mėlynus sparnus turėčiau...