Grybai uošvėms

Rudenį Dzūkijoje pats grybarovis. Baravykai paspylė – nors vežimu vežk. O ir kitokių grybų pilna: ūmedės, makavykai, šilbaravykiai, vokietukai, lepeškos, raudonikiai... Jau ir rudmesės pasirodė, bet cik mum žinomose vietukėse. Ir ciej, kas ragavo pripažįsta, kad žvinabudė  gardumu nusilaidzia cik baravyku. Miltukuose pavoliota ir ant sviesto pakepinta, tai sunku ir apsakyc kap gardu. Nu dar rudmėsė gardzi, bet žvinabudė prie virtų bulbukių pirštus laižysi!
  Išlėkėm su žentu anksci – dar su tamsu. Aplėkėm savo vietukes ir-in grybų turgų. Ba miesto ultojai nemoka grybauc. Jiej po tų pacy miškų aina ir aina, bet grybų neranda, galbūc neinkušlina – sumindzioja. Nemoka jiej tep kap mes ieškoc ir ciek. Nu, o kai neranda, tadu paplentėj perka. Mum cik to ir raikia.
  Taigi, sėdzim su žentuku paplentėj ir pardavinėjam. Žinia, tavoras geras tai ir perka gerai.  Matau, kad jau grybai, kur ryti surinkci - baigias, tai aš žentu ir sakau:
  - Tu cia pasėdėk, padzirbėk, o aš dar palėksiu cia nelabai toli, ty dar musėc apciksiu kų nor. Maž ty dar niekas neužajo.
  - Gerai, aš paprekiausiu.
  Po pusvalandzio aš jau su pilnu pintcinuki atlakiu prie žento. Šilbaravykiai kaip iš reklamos, o sterblėj kap torielkos žvinabudės, gal kokios šešios.
  - Oho neišturi žentas, - nu ir dzidumas ty jų.
  - Taigi, ir aš išsižiojau, kap pamatiau. Nugi ciesiok kap parasonai an krantuko staci scypsojo. Cik jū, tai neparduok – bus večerijai. Dar šiūmec neragavom. Nu ir anoj pusėj vieškelio raikėt pažiūrėc. Galj nulėksiu ir ty.
  - Gerai, lėkit...
  Aš ir vėl lakiu pakniopstom. Cik dabar jau  in kitų pusį - už vieškelaicio.
  Tuom čės prie žento sustoja kokia tai mašinukė, atsidaro durukės ir išlipa kokis tai bernaicis. Pasidera šiek ciek, dėl mados ir, gerai sumokėjis nuperka visus parduoc skirtus grybukus. Sukrauna  bagažinėn ir metis akį in tū pusy, kur prie pušukės sukrautos šviecia žvinabudes, dar jas vadzina pievagrybiais, skėsciniais.
  -O ty, kas per musmerės? – klausia anas.
  -Oj, tū tai jau neparduosiu! - ginasi žentas. – Jos cia paliktos uošvej.
  - Nu, o jei gerai sumokėtau? Parduok.
  - Ne, jokiu būdu negaliu, ba jos skirtos uošvej.
  - Žmogau, bet aš irgi turiu uošvy.
Tai mano tas žentukas kap išsižiojo, tai ir dabar nesusciaupia...