. . .

Jei orą pagadinti sugalvotų
Be marškinėlių gimęs nūdienos vasalas,
Minia paleistų kas ką turi jam į galvą.
Kas pomidorą brandaus amžiaus,
Kas servizą, kurio sudužę dauguma narių svarbiausių.
Tačiau, kai pirsteli, atleiskit, pavėjuoja
Nors vieną sykį kliūtį peršokęs ristūnas,
Visiems prakvimpa jazminų balčiausiais sodais,
Nes vienas nuopelnas duobes iki pat grabo
Mažom saujelėm smėlio kruopščiai sulygiuoja.
Sakau reikėtų man nors vieną kaspinėlį
Užsitarnauti, kad savęs nebevaržyčiau.