Nakties smuikininkas

Vidurnakty  prabilo smuikas:
Dejavo, skundės, verkė.
Melodija skambėjo puikiai -
Tik nerimas į širdį smelkės.

Bijau kvėpuot - nupūsiu Mūzą,
Nutruks skambanti styga.
Dabar audringos bangos griūna,
Nutrūksta garsas - - - spengianti tyla.

Kas atsitiko? Kur pradingo
Tasai, kuris gyveno garsuose?
Atrodo, laikas, kad sustingo...
Ar mes dar esame, ar ne?

Kas griežė tą nuostabią melodiją?
Gal Demonas, o gal Šventasis?
Ta muzika kerėjo, nuodijo...
Muzikante, priimki rožes raudonasias.