Galbūt..

„Galbūt aš tik šešėlis tavo gyvenime“, taciau  man Tu esi visas gyvenimas.
Pradedant nuo tos akimirkos kai susipažinom iki tos, kai nebeplaks mana širdis. Per vieną vakarą pats to nežinodamas išpildei kelis didžiausius mano troškimus. Tu man pasakei, kad visada esi su manimi. Man taip trūko tų žodžių, o jie buvo tokie nuoširdūs.. apkabinai mane, taip, kaip visada troškau ir mudu žiūrėjome į dangų skambant vis tai pačiai dainai, kuri man įsirašė į širdį taip pat, kaip ir ta brangi akimirka. Patyriau šilumą, palaikymą, artumą, tavo šiltas rankas bei tokį nuostabų dalyką kaip bučinys. Man tai yra mažytė pasaka, pagal kurią niekas nepastatys filmo, niekas neparašys knygos, tik perskaitys tai mano atminty ir pajaus, ką jaučiau. Gaila, esi toli. Gaila, taciau tenka tave paleisti…Ech.. tos saldžios bereikšmės šypsenos, spalvingi karnavalo drabužiai, lepūs poreikiai ir tingūs mažutėliai troškimai.. Žemė sukasi tarsi polkos ritmu, žmonės kalbasi flirto intonacijom tik apie meile, o ruduo pradeda tyčiotis iš mūsų paviršutiniškumo, džiuginusį gyvenimą pavadina paprastu meksikietišku serialu...