Rizgus

Lūpos išplėšia šypseną
Vėl rytas
Viltingas pasimatymas su savimi
Tau ir man tik vienišiaus dalia
Tik dulkėto veidrodžio nevykęs atspindys
Tik
Virpuliuojantis atvaizdas
Šypsnio kasdienė agonija
Dar vienintelis noras
Pagražinti atmintį
Bet pilki nuobodūs ir vislūs
Vaizdiniai
Nuolat dauginasi
Mano esybės nuogumą apvilkdami
Lemties šydu
Dar ištversiu
Grėsminga įkyri palydovė
Visuomet ji šalia
Kiek manyje gyvena
Nesuskaitau
Vienuolių prostitučių
Lūkuriuoju
Ir tiek
O taip norėtųsi
Šypsulį išlaikyti
Deja
Lūpų kampučiai nusileidžia  žemyn
Tai tik dar vienas rytas
Rymo laukdamas naujos dienos kančios