beprotiškai keistai man
gruodis prasidėjo:
nematoma ranka
atsuko kriauklės čiaupą,
kaimynei (iš ketvirto aukšto)
vandenys nubėgo
ir puolė liaudis
trinkti savo galvas.
bet stojo laiptinėj tyla,
man einant basikom
per trupinius pusryčių, pietų
ir vakarienės.
gimdyvės vandenys
trumpam nustojo bėgę -
iš kur baltumas
pieniškos mamos sriubos
ant tavo veido?
klausė.
o aš tyliu
gruodo žanduose prisėmęs,
vis miltus iš kišenės traukiu,
traukiu,
beprotiškai keistai man
gruodis nusidėjo
ir sninga pleiskanom
iš mimo kaušo