Senas vaiko sandalas
ant juodųjų serbentų krūmo supas
suplėkusiam viduj
juodų uogų prikritę.
Sunkias prisiminimai
per plonytį padą
ir kapsi,
kaip dienos kapsi
Saulę - kiaušinio trynį
močiutė kas diena
keptuvėn sudaužo
mėnesio dulkėm pagardina
Ir rodos ambrozija valgai
jeigu kronas neatima
Dienos kartais su debesim susikeičia
kad plauktų dangum
vėjo - kerdžiaus nematomo genami
kad išlytų lietum
į suplėkusį vaiko sandalą...


Svetlana Ryžikova








