Laukinė ramunė

Laukinė ramunė, laukų gelė
Nepaprastai graži, kartais ir išdydi
Graži ir aišku tyra, -

Rodos pažvelgs į tave,
Ir tylia ištars mylėk mane-
Bet jug tu žinai...

Žinai, kad laukinės gelės, tai ne darželio
Negalima ju skinti, o juo labiau trypti-
Todėl ir gržėjausi visą vakarą

Kol maža mergytė atejo-
Ir nuskynė baltają ramunę
Ir išsipynė į plaukus

Ji taip niuotabiai atrodė
Šėlo, šoko tarp gėlių.
Kol nepakvietė namo.