Kai žvarbi žiema artėja
Pusnys sniego išryškėja,
Pėdos jau giliai įsmigę
Meškos uolose sumigę.
Besmegenis lauke stovi
Pasivaikščiot jisai nori,
Bet dėja neturi kojų
Ir todėl viena aš šoku.
Senis Šaltis ant rogučių
Lekia link vaikų namučių,
Nešas su savim Ir elnią
Ir niūniuoja dainą švelnią.
Sek ir tu linksmom pėdom
Kaip tu šokai, dar pašok,
Lauk Kalėdų nuostabių,
Ir mieste linksmų veidų.:)