Dievas esi tu

Tu neatsigersi
suspaudęs rožės žiedą.
Nepakilsi  parklupdęs
savo sielą.
Dangaus žvaigždėm
ir ledo gabalais,
šventa ugnim
į tave žiūri Dievas.
Neturi rankų jis,
apart tavųjų, akių
neturi apart tavųjų.
Negirdi nieko ko
negirdėtum tu.
Todėl tariu žodžius,
mylėdamas kuriu,
naujas galaktikas
ir visatas.
Tokias gyvas,
kvėpuojančias,
bet dar tokias mažas.
Jose jau sukasi
mažiausios
gyvasties dalelės,
kuriasi kristalai.
Ten sukas Saulė,
spindi raudonai.
Jos spektras sako:
- viską myliu savo
spinduliais ir net
įtraukiančią
bevaisiais pažadais
nuo vakumo apkurtusią
juodąją skylę
šaltąjam visatos
kampe.