Kelionė per gyvenimą

KELIONĖ PER GYVENIMĄ

Prisipažįstu,


prabundu rytą pirmiausia dėl to, kad išjungčiau žadintuvą. Labas rytas išprotėjęs pasauli!.. Dar dvi akys prasimerkė, kad ir vėl pažiūrėtų kaip tau sekasi šiandien. Dar dvi rankos pasirąžė, lyg norėdamos tave apkabinti. Bet ne. Rytais gyvenimo prasmę beturi tik minkštų žąsies pūkų prikimšta pagalvė ir sapnų šešėliai, kurie kaip dūmai slapstosi pakampėm susigėdę, kad juos kažkas pastebėjo.

- Nagi, kelkis, gana drybsoti: pažiūrėk pro langą, koks oras (tada žinosi, kokius batus autis ir, ar prireiks tos idiotiškos kepurės), ar nesimato šaligatvy kraujo balos, kaip kad aną rytą;  įsijunk radiją, paklausyk horoskopo, suvilgyk veidą kalkėtu krano vandeniu, perkąsk sudžiūvusios duonos ir pasibaigusio galiojimo dešros sumuštinį, pasiimk „dirol‘ą“, nes tingi valyt dantis, ir nešdinkis į mokslo tvirtovę, TAU šiandien seminaras, kuriam vakar vėl nespėjai pasiruošti - stūgauja patarėjas ant dešiniojo peties.
Bet  kairysis nepasiduoda pirmajam rėksniui:

-  Na ir kas, kad seminaras. Kodėl negaliu sau leisti nors kartą nenueiti į tą peklą?.. Monotoniškas pasaulis nesugrius, jei šiandien nepamatys senu, medžių šaknų išvartytu šaligatviu, skubančios ir vis kliūnančios figūros, kuri tik praeidama pro spindinčias vitrinas stabteli ir susiraukusi sušnibžda – „velnias, ir vėl pamiršau įsisegti auskarus ir tušu persibraukt blakstienas: taip niekada ir neatkreips joks vaikinas į mane dėmesio.. “. Be to, tikrai nieko neatsitiktų, jei elgeta prie stotelės nesužinotų, kiek buvo valandų, kai aš praėjau. Ir taip jau daug laiko suskaičiavo - kasdien giriasi, kad 83 metų sulaukė.


***
-  Pradėk rytą su radijo stotimi..! Labas rytas visiems, kas pabudote kartu su mumis, šią valanda su Jumis bendrausime mes <... >. Šiandien mano kolegė atėjo apsirengusi išvirkščia palaidine, ir ką tai galėtų reikšti? Cha cha cha<... >
- Dar žodis ir mesiu tave mielas, mano karkiantis radijuk, pro langą!.. - burnojasi jau kairysis sąžinės palydovas.
- ... Visiems, kas tik dabar įsijungėte radiją norėtume priminti, kad šiandien yra Kovo 15 diena. Minimos Vytauto Kernagio mirimo metinės, be to 1919m. Pirmą kartą paminėtas<... >
-  Jau metai...
- ... V. Kernagio atminimui surengta paroda „V. Kernagis fotografijoje“. <... >
-  Žmogus, įstrigęs tautos atmintin. O rodos skamba ir skamba jo dainos kaip ir prieš metus, tik nebematau žavios barzdelės ekranuose... Iškeliavo, - svajingai dūsauja ant dešiniojo peties balselis.
- Klastinga liga pagavo ir garsiąją Lietuvos aktorę Vaivą Mainelytę. <... >


***
Rytinis darbas – pasitikrinti paštą. Deja, naujienas jau seniai nebe balandžiai nešioja, todėl atveriu ne langą, o laptopą, ir pamatau iš už kalnų pakylančią saulę - tiksliau sustingusį atviruko vaizdelį darbalaukio ekrane. Kažkas tai matė iš tikro... Tas kas matė, keldavosi be žadintuvo; juk ten nuspalvintas pasaulis, o ne pilkuma, kaip čia...
O! Laiškas pavadinimu „persiųsk kitiem“. Galiu lažintis, kad vėl bus kažkas panašaus į „parašyk, ką tu man jauti? “.
Ne šį kartą. Mano pašto dėžutę pasiekė laiškas - prašymas. Jauna mergina serga vėžiu. Jai liko šeši mėnesiai. Pskutinis noras - sužinoti, kiek žmonių perskaitė jos eilėraštį, nes laiškai registruojami. Ji nedejuos kartu su kitais abiturientais, kokie sunkūs egzaminai ir gyvenimo kelio pasirinkimai jos laukia. Nešoks išleistuvių valso. Ji jau žino, kad balta skara pasipuoš daug anksčiau, todėl siunčia savo eiles, kaip tylų lietaus lašų beldimąsi į kiekvieną stiklinę širdį...

„Ar kasdien lekiat visą savo dieną nesustodami,
Ar paklausiate „Kaip gyveni? “,
Ar girdite atsaką, kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje, ir jūsų galvoje skrieja dar kitas šimtas laukiančių darbų...
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo. “

***
Pagaliau labas rytas

Kažkas atsibudo!.. Sveikas, didelių gyvenimo iššūkių dar neapšaudytas žmogus. Dešinysis ir kairysis sielos balsiukai pritilo, susimąstė abu, ausdami jau vieną minties giją.
... taip... o aš dar burbčiojau, kad sunku atsikelti rytą ir išsiruošti į kasdienę gyvenimo kelionę. Atsimerk. Apsidairyk. Ištiesk delnus į viršų ir padėkok Dangui, kad tau davė galimybę būti čia, ir kad būtent tu, o ne kas kitas išjungė tą žadintuvą. Nusišypsok: tau nereikia auskarų ir akių blakstienų tušo, kad parodyti savo meilę gyvenimui ir pasauliui. Veik! Tu jaunas žmogus, tu dar gali daug kuo padėti, dar gali spėti nušviesti klaidų savo  kelionės kelio labirintą gėrio žibintais. Padovanok savo kraują,  prisidėk prie paramos neįgaliems, skurstantiems, našlaičiams, nebūtinai pinigais – tavo rankos ir sumanumas daugiau gali. Atverk langą ir širdį, atsigręžk į pasaulį, o ne į vitrinas. Pajusk – tavo kelionė gali būti prasminga. Paskubėk – pagyvenusi elgeta prie stotelės jau laukia, kol praeisi ir garsiai pasakysi, kiek valandų...

Štai kur svajonių kelionė – lengvi žingsniukai link šviesos, ten, kur nereikia vaškinių sparnų, kad pasiekti saulę; tai gyvenimo kelionė, spalvinga ir paslaptinga, ypatinga ir kartu tokia paprasta, - visai kaip Monos Lizos paveikslas. Gyvenimas ne sapnas. Ir žadintuvai čia skamba. Labas rytas, pagaliau pabudome, tai ir kelkimės. Laukia ilgas kelias.