stiebais

pavargusi rodau tau savo randus
          kartoju vardus
  ir vietovardžius
          kartojuosi nuodugniai ir iš lėto
lyg iš anksto žinočiau
          šito šokio žingsnius
  o tu tik žvalgaisi į kitą krantą
              tu tik tikrini stiebus, mazgus
      pažįstu gerai jau šitą uostą
pažįstu šito žvejo tinklus
    net jei iš naujo turiu išmokti
                  skaityti delno linijas 
          sapno takus
  pastovėk dar šalia
          pastovėk kol dangus
    nuseks tyliai kaip nusenka midus
                    paryčiais prieš pat aušrą
juk dar tik pradžia
          dar tik renkasi minios
    aš kartoju žodžius -- repertuaras painus
    mes tik pakeliam šydą
          pasiansą dėlioja dievas