Miserere nobis...

Aš tau dievas, motina, tėvynė,
Rugio varpa iš tuščių laukų;
Aš tau pirmas, aš tau paskutinis,
Lyg miražas alkstančių akių.

„Kasdieninės duonos
Duok mums šiandien“ –
Šaukiame mes Dangui it vergai.
Susinaikinęs laukimas vardan
To, ko savyje nesuradai.

Nesugrįžtantys mūs metai melsis,
Apsiklėstę netikrumo vainiku:
„Miserere nobis in excelsis“ –
ant nurudusių, tuščių takų.

Nei dievu, nei motina, tėvyne,
Nepavyko tapti tavyje.
Nebuvau tau pirmas,
Netgi paskutinis...
Neregys
Paklydęs naktyje...