Įkvėptas

Nepyk aš šiandien nekalbus
Matyt kažkas atėjo ir už durų stovi
Užgesinau šviesas - neleisiu į namus
Aš šiandien nerašau dienoraščio
Aš niekuo netikiu - net žodžais šiandien
Ir net gandais aš pasikliaut nenoriu
Ir slaptame dantiraščiu primargintam lape
Aš iškalu sau tylų guolį
Aš ten kvėpuoju tyliai Tu
Siunti man laiškus ir
Šukes molinių puodų
Per pusę perskeltas dviejų
Kad juodu
Laikų pabaigoje viens kitą atpažintų
Tu man siunti visus savus draugus
Nes aš buvau badu marintas
Ir siela mano taip besvorė
Kad aš turiu ją akmeniu prispaust
Kad ji nekiltų
Kol kūno rankos jai nenukasė takų per sniegą
Iš nuolaužų
Kol nesudėjo vėl
Molinio puodo
Taip apvalaus koks buvo jis
Iki suskilo
Nepyk aš šiandien nekalbus
Dėlioju
Tylą