Saulės išlepinta žolė
atsiliepia drugio balsu:
paklydę šoka žodžiai aidą
ir krioklį, viesulą.
Dausų upelis teka debesiu.
Nektaro fejerverkais
atidengia miglos paslaptį.
Tuštuma
tarp jo ir jos.
Virsta vandeniu.
Trykšta fontanais amžina giesmė.
Kad taip sugaustų vėjas
ir atneštų nerimą,
kad įsiveržtų į santarvės lagūną
lyg įniršęs žvėris !
Vanduo skalauja.
Pievas ir debesis…


Jonas Valančius




