Žinoma galima rašyti ir "mylėkime, kol mylime", bet manau kad kuo mažiau žodžių "meilė" tuo jos daugiau ir labiau prasmingesnės. O "Atverki tylą kryžiumi, virpėjimu delnų..." tai savo kamasutriškumu pranoksta pačią labiausiai sukamasutrintą Kamasutrą, bet tai reikia labiau jausti, negu žinoti. Bet ir tos fantastiškos teorijos nėra kaip išdėlioti, nebent pasiųsti visa tai į "Fantastikos lobyną". Bet dėkoju, kad nepraėjote pro šalį.
Taigi tas biški ir buvo gvozdj programi. Vartotinas. Dar ir kaip:)
...O dėl pagyrų visokių man... Gal ir nevertėjo? Nei aš bedarbis, nei kuopiu poezijos tvartus. Aš tik šiaip, pro šalį ėjau...
Atleiski, Markai, bet tiesiog knieti suparodijuoti. Labai tinkantis vardas surimavimui ir ne tik: "Bedarbis aistruoliškas Markas, sumarkiravo ir priemiesčių arkas", bet ir: "Herakliškasis padūkėlis Markas, išmėžė mūsų "Poezijos tvartus".
Bet pastabėlė ir tau: nesakytina ir nerašytina "biški" arba "biškį". Juos privalu keisti į "šiek tiek", "truputį" ir kt. Ir vis tiek šaunu, kad nepraeini pro šalį netimptelėjęs už skverno.
Klasika. Taip švelniai, sakyčiau net moteriškai. Va keista, pavadinimas man sakė ką kitą. Pagalvojau, kad bus apie kažkokią užsispyrusią gazelę. Dvi paskutinės eilutės nuvylė biški
Atsiprašau, atsiprašau, tik skalpą paliki neliestą... ir vieną pušelę beaugančią mieste... Prisiekiu savo nekaltybe, ištaisysiu tą provokuojančią banalybę ir tšk.
Tačiau žodis trak//us, trakumas, <Dabart. lietkalbės žodyne> aiškinamas - smarkus, trenkiantis. Pav.: trakus arklys; sušniokščia trakūs Galvės vėjai. Beje, tikriausiai ir Trakų vardas kilęs nuo <trakus>, <trakti>.
juozupukai, ir vėl skubate. Štai pirmas posmelis - "su vasara daina". Kaip suprasti? Atbėgs su vasara daina, ar - daina, atbėk su vasara? Jei paskutinis atvejis, tai kreipinį reikia skirti kableliu. Du kableliai, du taškai - kas per skyrybos ženklai? Toliau - sraunus trakumas? Gal takumas? Ir pabaiga nesklandi - neužgesus nenusileis. Bijau ką nors siūlyti, bet gal - "Kol spindinti ir kerinti/..." ar ".../Žvaigždė mūs nusileis"?