Sekundės, kaip kulkos... pro smilkinius
Palieka sidabro purslus.
O metai dalina mums ilgesį
To kas buvo, yra ir dar bus.
Į klasę mažai susirinko.. -
Metai kaip kulkos.... pro smilkiniuis
Kelias gal buvo sunkus.
Jaunystės svajonės ir viltys
Tik kartais aplanko mus.
Rodos tų metų nebuvo,
Rodos, tik vakar užvėrėm duris.
Tie metai subiro į smilkinius...
Ir klausiam: „ Va, šitas, kas jis? „