Po tiltais rytais
Nuogos varnos
Sparnais daužo
Šiaudines atbrailas.
Įsispaudžia pirštai
Gėlių nuotaikomis,
Išbertos dulkės
Nevalingai čiaudi
Varnų balsais.
Tiltų sijos kuždasi
Kartais nuspirdamos
Viršuje einančius.
Pradedu suprasti,
Kodėl kažkada
Berdavome šiltą smėlį
Į kiūrančius batus,
Kalbindami upes
Ten - po varnų lizdais.