Tyliai sau sukas Žemė iš tyko.
Melsvos žibutės prie pilko tako
Vyto nuvyto, nyko pranyko,
Žvaigždės užgeso, mėnuo apako.
Džiugesio rūmuos siaubas gyvena.
Viskas praėjo. Kas to norėjo?
Tyliai šnarena pasaką seną
Puslapiai knygų blaškomi vėjo.
Žemė nuščiuvo. Saulė nekyla.
Jūra nuseko. Upė užako.
Žmonės sustingę garbina tylą,
Nieko nedaro, nieko nesako.
Ieškau gyvybės ant lauko pliko.
Kas atsitiko? Kas čia įvyko?
Niekas nesako – nieko neliko.
Tyliai sau sukas Žemė iš tyko.
H. R.