***

Naktimis, kai nieko nevyksta,
užuolaidos klostosi,
kad per tarpus tarp jų
nors šis tas
pasiektų lovas
ir aplink sūkuriuotų prieš pabundant

lašais popieriais
kvitais
blonknotais

mano šerpetoti pirštai
visus juos renka
gniaužo ir
sudeda pakuroms

tada pelenuose iškapsto
skiautes ir iš jų dėlioja

spėjimus apie skiestą alų
neplautus bokalus
ir muses sriubos katile

galiausiai skiautėmis lyg ajerais
nubarsto
salių grindis
ir pro užuolaidas pažeme išleidžia

ties plaukais susisukusius sapnus