Su mėnulio spinduliu tyliai įslinksiu
pasipuošus vorų dabintu nėriniu.
Rausvu šešėliu ant lovos būsiu,
stebėsiu judesius didingus.
Atodūsy virpėsiu
pradingus...
Kai tavo pirštai pėdsaką į ateitį paliks,
sugausiu krintančią blakstieną.
„Tik tu, tik tu, tik tu, tik tu...“
Širdy varpai skambės
Su ilgesiu liūdnu
kasdieną...